Koks yra Žiemos skonis?

Slidinėjant Kauno marių pakrantėmis galima išvysti iš pirmo žvilgsnio gana įprastą vaizdą žiemą. Apleisto sodo obelis, aplipusi nuo šalčio parudavusiais obuoliais. Kokia obels veislė, sunku nustatyti, bet ne kiekviena obelis išlaiko vaisius iki pavasario. Priėjus arčiau, tuoj pat nuo obels pakyla žiemojančių paukščių pulkelis, aplink medį aptinkame daug stirnų, šernų bei kiškių pėdų. Tiek paukšteliai, tiek žvėrys čia smaguriavo sušalusiais obuoliukais. Turėdami progą paragaujame keistos išvaizdos vaisių: obuoliukai atrodo rudi, ne todėl, kad „papuvę“, o tiesiog dėl šalčio. Tačiau skonis nepakartojamas! Kaip keptas obuoliukas, tik ne karštas, o atvirkščiai – šaltas, net dantis gelia! Gaivu, tartum valgomieji ledai.

Miškuose jau pasirodė poniabudės

Grybai – vieni keisčiausių gamtos kūrinių, kuriais rimtai mokslas susidomėjo dar visai neseniai. Susidomėjo ne kulinarine verte, bet jų gydomosiomis savybėmis. Grybų karaliumi pagal gydomąsias savybes nuo seno laikomas japoniškas grybas shiitake, kurio pagalba gydoma daugelis ligų, įskaitant ir piktybinius auglius. Na, jeigu japonai turi karalių, tai mūsų miškuose auga ne ką prastesnis, o kai kuriais atžvilgiais ir gerokai pranašesnis grybas Phallus impudicus, liaudyje vadinamas poniabude, panagrybiu ar žemės taukais.

Laukinių augalų pažinimo seminaras

Birželio 20 d., sekmadienį, Kauno rajone, netoli Babtų vyks praktinis seminaras apie laukinius valgomus ir vaistinius augalus. Seminaras vyks visą dieną. Seminarą ves biologas Giedrius Vaivilavičius.

Renkamės 10 valandą prie Babtų bažnyčios. Iki pietų vyks žygis Nevėžio pakrantėmis renkant ir supažindinant su laukiniais valgomais ir vaistiniais augalais. Šiuo metu pagal sezoną bus renkama – sibirinis barštis, miškinis skudutis, geltonoji usnis, varnalėša, švendrai, meldai ir kiti augalai, mokoma kaip nesupainioti jų su panašiais augalais.

Po pietų stovyklavietėje prie laužo tęsiami pasakojimai, gaminamas maistas iš surinktų augalų bei paruošto maisto degustacija.

Seminaro kaina vienam žmogui 30 litų.

Būtina registracija į renginį. Norinčius sudalyvauti prašome registruotis telefonu 8-608-36477 arba el. paštu:

Daugiau informacijos:
www.gerazemdirbyste.lt

Sužaliavo šlaitai (susipažinkime su augalais)

Pietiniuose šlaituose visu pajėgumu sužaliavo ir pražydo žolynai – garšvos, dilgėlės, vištapienės, švitriešiai, plautės, plukės, pipirlapės, rūteniai, našlaitės, žibuoklės… Ar pažįstat jas visas? Siūlome fotoreportažą.

Išdygo pirmieji tampriukai

Išdygo pirmieji tampriukai – pavasario pranašai. Valgomasis tampriukas (lot. Strobilurus esculentus) – mažas grybukas, augantis tik ant eglės kankorėžių. Kepurėlė 1-2 cm skersmens. Nežinančiam žmogui jis yra tarsi šungrybis, bet žinovui – skanėstas. Valgomuoju tampriuku vokiečiai mėgsta pagardinti pavasarines sriubas. Na, o aš valgau žalius, nes neturiu laiko sriuboms virti.

Pirmieji pavasario skanėstai (kovo antra pusė – balandžio pradžia)

Po ilgos ir nelengvos žiemos iš organizmo gilumos pasijunta alkis, bet tas alkis nepaprastas, maisto lyg ir netrūksta, organizmas reikalauja šviežių žalumynų, kuriuose gausu maistinių medžiagų, vitaminų ir kitko, ką išeikvojome per ilgą žiemą. Gali pasirodyti, kad naivu tikėtis ankstyvą pavasarį gamtoje rasti kažkokių daržovių ar žalumynų, na nebent ant palangės užsiaugintų svogūno laiškų ar pipirnių lapelių. Nutirpus sniegui visur pilka, jokios žalumos… Ar tikrai? Pasižiūrėkim atidžiau.

Pražydo raktažolės

Jau pražydo ir raktažolės. Lietuvoje auga trys jų rūšys: pavasarinė raktažolė (gana dažnas augalas), aukštoji raktažolė (labai retas) ir raktažolė pelenėlė (auga daugiausiai šiauriniuose rajonuose, kitur retas arba visai neauga.) Pastaroji yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvoje auginama labai daug kultūrinių dekoratyvinių raktažolių. O čia bus rašoma apie dažniausią – pavasarinę raktažolę (Primula veris).

Kaune pražydo pirmosios saulutės

Kaune pražydo pirmosios saulutės (Bellis perennis). Žinoma, kol kas pražydo tik pavieniai egzemplioriai, o masinio jų žydėjimo teks dar palaukti savaitę ar dvi. Nuo dabar pasirodys vis naujos ir naujos saulutės ir jų žiedus bus galima matyti iki vėlyvo rudens (spalio).

Pražydo baltoji snieguolė

Baltosios snieguolės (Galanthus nivalis) pražysta anksti, dar sniegui nenutirpus. Tai pirmos gėlės ir pirmos žiedadulkės, pirmi pavasario aromatai. Snieguolės žydi kovo-balandžio mėnesį. Jos priklauso amarilių šeimai ir kaip visi šios šeimynos atstovai išauga iš svogūno. Snieguolių svogūnėlis mažas, vos vieno centimetro skersmens. Kiekvienais metais, šalia svogūno atsiranda dar vienas svogūnas – pridėtinis. Taip ji dauginasi. Be to ji dauginasi ir sėklomis.

Pasirodė pirmosios daržovės

Nutirpus sniegui pasirodė pirmosios daržovės. Ta proga saulėtą lygiadienio dieną žmonių būrelis patraukė į Kauno ąžuolyną pasidžiaugti bundančia gamta. Vitaminai kyšojo visur, kur tik sniegas pasitraukė. Gal ne visi sutiks tai vadinti daržovėmis, nes jos auga ne darže, o miške, parke, tačiau vartojame jas kaip įprastas daržoves – kemšam į skrandį.