Po ilgos ir nelengvos žiemos iš organizmo gilumos pasijunta alkis, bet tas alkis nepaprastas, maisto lyg ir netrūksta, organizmas reikalauja šviežių žalumynų, kuriuose gausu maistinių medžiagų, vitaminų ir kitko, ką išeikvojome per ilgą žiemą. Gali pasirodyti, kad naivu tikėtis ankstyvą pavasarį gamtoje rasti kažkokių daržovių ar žalumynų, na nebent ant palangės užsiaugintų svogūno laiškų ar pipirnių lapelių. Nutirpus sniegui visur pilka, jokios žalumos… Ar tikrai? Pasižiūrėkim atidžiau.
Pasiimkime krepšį ir keliaukime iki artimiausio miškelio, per kurį bėga nedidelis upeliukas. Upelio pakraščiais aptinkame žaliuojantį augaliuką, kurį taip pat galime aptikti ir žiemą upeliui neužšalus. Šioje vietoje kur auga šis augalėlis yra labai drėgna, pabandžius atsistoti koja smenga į dumblą. Aplinkui auga alksniai, gluosniai ir kiti lapuočiai. Tokia dumblinga ir drėgna vieta neužšąla net ir žiemą, nes upelį maitina šaltiniai. Tai karčioji kartenė (Cardamine amara). Jos lapeliais mes galime pasigardini sumuštinius, salotas, paskaninti sriubą. Pakramčius kartenės lapą, skonis primena ridiką. Taigi, tai vienas pirmųjų augaliukų kurį galime naudoti maistui, pasirodantis nutirpus sniegui.
Foto: Karčioji kartenė (Cardamine amara) mėgsta drėgnas, šaltiniuotas vietas.
Netoli kartenių šiek tiek sausesnėje vietoje iš po lapų lindi žali lapeliai tarsi svogūno laiškai ir jau matosi žiedelių pumpurai kurie tuoj, tuoj pražys. Tai paprastoji vištapienė (Gagea lutea). Neįprasto skonio augaliukas, kurį galima dėti į salotas. Jaunus vištapienės lapelius galima supainioti ir su laukinio česnako jaunais lapeliais, bet tai nieko baisaus, skirtumą tarp jų išduoda skonis. Pakramčius laukinio česnako lapelį pajusime specifinį česnako skonį. Tiek vištapienę tiek česnaką galima dėti į salotas, sriubas, apkepus arba vien iš jų pasigaminti salotų.
Paprastoji vištapienė (Gagea lutea)
Laukinis česnakas (Allium oleraceum)
Greta vištapienių ir laukinių česnakų aptinkame gležnus augalėlius kurie savo išvaizda primena vištos koją, liaudyje šie augaliukai pavasarį ir vadinami „vištakojais”. Tai paprastoji garšva (Aegopodium podagraria). Pavasarį, tik pradėdama skleisti pirmus lapelius, ji skaniausia ir turi savyje daugiausia maistinių medžiagų. Skaniausia ji būna tol kol lapeliai yra su blizgiu paviršium. Vėliau jie tampa neblizgūs ir ne tokie skanūs. Gležni ir jauni „vištakojų” lapeliai tiesiog prašosi nuskinami ir įdedami į burną, salotas ar sriubą. Salotos pagamintos iš garšvų ir užpiltos augaliniu aliejumi skoniu primena lazdyno riešutus.
Paprastoji garšva (Aegopodium podagraria)
Netoliese šalia garšvų ir vištapienių aptinkame visiems gerai pažįstamą augalą, kuris gali ir nesukelti teigiamų emocijų. Tai paprastoji dilgėlė (Urtica dioica). Galima drąsiai teigti, kad tai vienas vertingiausių maistinių augalų ankstyvą pavasarį. Literatūroje teigiama, kad dilgėlė savo maistinėm savybėm prilygsta ankštiniams augalams, vitaminų gausa nenusileidžia citrinoms ir juodiesiems serbentams. Iš dilgėlių gaminamos salotos, daromi apkepai, verdama sriuba. Vertingiausios dilgėlės maistui naudojamos šviežios, t.y. termiškai neapdorotos, bet kad neapsidilginti jas reiktų nuplikinti karštu vandeniu. Jeigu salotos daromos su grietine, galima ir neplikinti. Gaminant sriubą, dilgėles reikia sudėti sriubai jau išvirus ant pačio galo. Per dieną užtenka 100-200 g šviežių dilgėlių, kad aprūpinti organizmą vitaminais. Dilgėlė kaip maistas žinoma jau nuo senų senovės tai buvo plačiai naudojama nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
Paprastoji dilgėlė pavasarį
Pasirinkome gėrybių miške eikime pasižiūrėti į miško laukymę. Ką gi ten motina Gamta mums pasiūlys?
Štai iš po pernykštės parudavusios žolės į šviesą veržiasi žalių lapelių skrotelės panašios į morkos lapus. Tai krūminis builis (Anthriscus sylvestris). Jo jauni lapeliai naudojami sriuboms virti, salotoms pagardinti. Skoniu primena karstelėjančius petražolės lapus. Reikia atsiminti, kad šis augalas gali būti painiojamas su labai nuodinga dėmėtąja mauda (Conium maculatum). Jų lapai beveik identiški. Pagrindiniai du skirtumai, kuriuos turi žinoti laukinio maisto gerbėjas, yra šie: 1. krūminio builio lapkotis yra su grioveliu, tuo tarpu dėmėtosios maudos lapkotis beveik apvalus ir be griovelių; 2. Dėmėtosios maudos lapkotis nusėtas nedidelėmis rusvomis dėmelėmis, o krūminis builis tų dėmelių neturi. Dar reiktų žinoti, kad dėmėtosios maudos žaliosios skrotelės pasirodo daug vėliau, kai jau būna sužaliavusi pievų augmenija. Tuo tarpu krūminis builis anksti pavasarį pastebimai išsiskiria žaliais lapeliais.
Krūminis builis (Anthriscus sylvestris)
Pasidairę po laukymę aptinkame kažkada šernų suardytą velėna su gausybe supuvusios žolės ir lapų. Žemė toje vietoje puri, derlinga… Pasilenkę pradedam dairytis ir atrandame šviesiai žalsvų žolės lapelių. Tai paprastasis pastarnokas (Pastinaca sativa). Jo reikia ieškoti jau žinomose vietose, nes kitaip jį surasti po žiemos yra sudėtinga. Šis augalas jau nuo senų senovės naudojamas žmonių maistui. Tai buvo pagrindinis šakniavaisis kol Europoje bulvių dar neaugino. Pastarnoko žalius jaunus lapelius galima naudoti salotų pagardinimui, virti sriubą. Iš šakniavaisių gaminamos salotos, verdamos sriubos, valgomi virti, kepti. Virta pastarnoko šaknis primena bananą. Valgomas šviežias primena morkos ir petražolės skonių mišinį. Pavasarį iškastas šakniavaisis ypač saldus. Tai tikras pavasarinis skanėstas. Pastarnokas auginamas ir kultūroje, tačiau dar kol kas retai aptinkamas mūsų daržininkų lysvėse. Kultūroje labai nereiklus augalas, nereikia ravėti, laistyti, galima sėti tiesiog pievoje.
Paprastasis pastarnokas (Pastinaca sativa). Nuotraukose pastarnokas užaugęs kultūroje, tiesiog trąšioje pievoje.
Prisirinkę pilną krepšį pavasarinių gėrybių, galime pasigaminti puikių patiekalų, kurie patenkins iš organizmo gilumos atklydusį keistą alkį. Žemiau pateikiame praktikoje išbandytų receptų. Galite paeksperimentuoti ir sukurti savo receptą.
Pavasarinės salotos.
- Žiupsnelis susmulkintų kartenių
- Sauja smulkintų laukinių česnakų
- Sauja smulkintų paprastųjų vištapienių
- Sauja smulkintų garšvų
- 2 saujos (plikintų 2 min. karštame vandenyje) dilgėlių.
- 6-8 šaukštai aliejaus arba keli šaukštai grietinės.
- Druskos pagal skonį.
Garšvų salotos.
- 6 saujos jaunų garšvų.
- 5 šaukštai augalinio aliejaus arba 2 šaukštai grietinės.
- Druskos pagal skonį.
Dilgėlių – Pastarnokų salotos
- Sutarkuojamas pastarnokas
- 4 saujos nuplautų dilgėlių (nuplikinamos, supjaustomos)
- Sauja builių lapų (supjaustoma)
- 0,5 stiklinės spanguolių (sutrinamos), arba sutarkuojamas obuolys.
- 8 šaukštai aliejaus
- Druskos pagal skonį
Dilgėlių sriuba
- 2 pastarnokai (supjaustomi kubeliais) išverdami
- Keli žiupsneliai smulkintos kartenės lapų (dedama kai baigia virti pastarnokai)
- Keli žiupsneliai smulkintų builių lapų (dedama kai baigia virti pastarnokai)
- Sauja garšvų lapų (supjaustoma ir sudedama kai baigia virti pastarnokai)
- 3-4 saujos dilgelių (supjaustoma ir sudedama kai baigia virti pastarnokai)
- Druskos ir grietinės pagal skonį.
Giedrius Vaivilavičius, Kauno marių regioninio parko direkcija
Ankstyvą pavasarį dar vieną delikatesą galima rasti – varnalėšų šaknis. Ir vienas galima valgyti ir į salotas dėti – skonis primena graikiškus riešutus. Skanaus 🙂
Labai skanu yra kiaulpieniu butonu salotos.Butonai turi buti kuo jaunesni ir jokiu budu neprasiskleide.Juos nuplikinti karstu vandeniu ir galime deti tai ka turime.Agurku raugintu ar svieziu,galime virtu morku ar bulviu,galima zirneliu ir t.t.
Valgykit ir bukite sveiki.
Dekoju uz puikia informacija,laikui begant vis dazniau atsigrestu i gamta,esame visiskai priklausomi nuo civilizacijos,daznai sergame,daznai depresuojame,savo nervus apkrauname slamstu,bereikalingomis emocijomis.Gamta tai musu vaistas,tai vieta kur galima atstatyti dvasine busena. Judedami technologiju pasaulyje pirmyn mes darome dideli zingsni atgal,todel kad nebesugebam naudotis paprastais dalykais,ir kuo toliau tuo blogiau. Daug laiko praleidziu miske,stebedamas zverelius ir daznai kyla klausimas tai ka valgo zverys,va sernas kaska niso,ko jis cia ieskojo?tikriausiai ka jis kramte isknises tai gal ir man ko kramtomo paknisus atsirastu?Stirnele eda jaunus stiebelius,po to ji atsigula vel pasilenkus kaska kramto,ir ji niekur neskuba, kazin ar ji pasisotina is tokios retos jaunos augmenijos? Kuo daugiau juos stebiu tuo labiau man pavydas ima,grauzia jie kaska ir gyvena o as va sedziu alkanas,sukirtes jau visus sumustinius ir suku galva ar imanoma numalsint ar pasisotint taip kaip ta stirnele. Mazai kas man zinoma apie augalus kuriuos galima vartoti,tad nuo siemet nuo ankstyvo pavasario pradejau rinkti informacija apie augalus sie straipsniai yra puikus daug ka suzinojau,ir butinai sia informacija perduosiu vaikam .Aciu uz puikius straipsnius prasyciau tokiu daugiau :)))
Labai idomi info. Aciu!
Paskaičiau straipsnį ir Arturo komentarą,- taip ir man, ką valgyti, kad būtum soti, lyg ta stirnelė. Domiuosi, ragauju, atrandu šalia augančius augalus. Daug, oi kaip daug reikia sužinoti ir išmokti.
Skaitant straipsnį iškilo klausimas apie builį- na, auga mano sode-darže kažkas panašaus į builį, bet ar tai jis? Šie augalai pradėjo tiesiog bujoti, ir, sakyčiau, atsirado, kai pradėjau ne dirbti žemę daržui, o tik mulčiuoti. Lapai panašūs į builio, šaknys- labai ,,galingos” : ir storos, ir išsiplėtoję į visas puses. Išrauti- neįmanoma. Kvapas- nelabai malonus, specifinis. Kažin, pakramčius lyg ta stirnelė- nenumirsiu?
Ačiū už informaciją.
Vargu ar jau laikas ieškoti minėtų žolelių šaltuose SUVALKIJOS miškuose, bet pabandysiu.