Koks yra Žiemos skonis?

Slidinėjant Kauno marių pakrantėmis galima išvysti iš pirmo žvilgsnio gana įprastą vaizdą žiemą. Apleisto sodo obelis, aplipusi nuo šalčio parudavusiais obuoliais. Kokia obels veislė, sunku nustatyti, bet ne kiekviena obelis išlaiko vaisius iki pavasario. Priėjus arčiau, tuoj pat nuo obels pakyla žiemojančių paukščių pulkelis, aplink medį aptinkame daug stirnų, šernų bei kiškių pėdų. Tiek paukšteliai, tiek žvėrys čia smaguriavo sušalusiais obuoliukais. Turėdami progą paragaujame keistos išvaizdos vaisių: obuoliukai atrodo rudi, ne todėl, kad „papuvę“, o tiesiog dėl šalčio. Tačiau skonis nepakartojamas! Kaip keptas obuoliukas, tik ne karštas, o atvirkščiai – šaltas, net dantis gelia! Gaivu, tartum valgomieji ledai.

Read Full Post »

Pirmieji pavasario skanėstai (kovo antra pusė – balandžio pradžia)

Po ilgos ir nelengvos žiemos iš organizmo gilumos pasijunta alkis, bet tas alkis nepaprastas, maisto lyg ir netrūksta, organizmas reikalauja šviežių žalumynų, kuriuose gausu maistinių medžiagų, vitaminų ir kitko, ką išeikvojome per ilgą žiemą. Gali pasirodyti, kad naivu tikėtis ankstyvą pavasarį gamtoje rasti kažkokių daržovių ar žalumynų, na nebent ant palangės užsiaugintų svogūno laiškų ar pipirnių lapelių. Nutirpus sniegui visur pilka, jokios žalumos… Ar tikrai? Pasižiūrėkim atidžiau.

Read Full Post »

Gyvybę teikiantis šaltinis – gamta

Tikriausiai dauguma pritars, kad be paslaptingųjų medžiagų – vitaminų – mes neišgyventume. Tai medžiagos, kurios stiprina mūsų organizmą, apsaugo nuo ligų. Ypač tai svarbu žiemą, kaip tik tuo metu vitaminų labiausiai trūksta. Mokslininkai teigia, kad visos sukauptos ir sandėliuojamos daržovės bei vaisiai vitaminus išlaiko tik iki Naujųjų Metų (sausio mėn.), o kai kurios praranda vos praėjus valandai po nuskynimo.

Read Full Post »